Ukrainoje prasidėjus karui, Vainius ėmė rašyti karo metadienoraštį: pasiryžo kasdien sukurti bent po vieną eilėraštį ir paskelbti savo feisbuko paskyroje.

Sekiau jo tekstus ir suprasdamas, kad karas greitai nesibaigs, nuogąstavau, kad poetas per plačiai užsimojo.

Šiek tiek išmanau apie intensyvų rašymą ir žinau, kad jis parklupdo net pačius tvirčiausius. Ukrainiečiai demonstravo neįtikėtiną jėgą ir ryžtą, o Vainius Bakas atlaikė eilėraščių maratoną ir tikiu, kad tie, kas supranta, įvertins tiek autoriaus, tiek jo kūrinių jėgą.

Knyga baigiasi ties 317-a karo diena. Į knygą, dėl leidybos ir finansinių galimybių, pateko maždaug ketvirtadalis Vainiaus iki šiol parašytų karo eilėraščių. Belieka tikėtis, kad kiti irgi nepražus ir atėjus laikui suguls į naujas knygas.
- Gintaras Bleizgys