Antroji jaunos autorės knyga – apysakos, apsakymo ir trijų pjesių rinkinys – dažniausiai apibūdinamu retai bevartojamu epitetu „žavinga“. Kas sukuria Černiauskaitės tekstų žavesį? Pirmiausia, humoras. Šmaikštūs dialogai, komiškos detalės, subtili ironija pjeses daro vis labiau patrauklias šios dienos teatrui, o apsakymas „Darling, jis vilki mano paltą“ turbūt laikytinas juokingiausiu pastarųjų metų lietuvių literatūros kūriniu. Černiauskaitės humoras neatsiejamas nuo žaismingos erotikos, neretai parodijuojančios lyčių elgsenos stereotipus, ateinančius iš moterų žurnalų, patarinėjančių „kaip patirti penkis vaginalinius orgazmus“. Reta savybė – stiliaus ir saiko jausmas – leidžia autorei užtikrintai laviruoti tarp nešvankybės ir poetiškumo, neperžengiant gero skonio ribos.
Pirmo asmens balsu pasakojanti apysaka „Penkiolikmetė“ atskleidžia bręstančios merginos pasaulėjautą prieš pat jai įžengiant į suaugusių pasaulį, kai ateitis regisi pilna pažadėtų stebuklų, o preitis dar neturi svorio. Tai pasakojimas apie vienos vasaros išgyvenimus: konkurenciją su mama, susižavėjimą bendraamže mergina, pirmuosius bučinius ir erotines svajones. Apysakos sukūrimo metai nurodo dvi datas: 1992 m. – matyt, tada buvo sukurtas pagrindinis tekstas (autorės ir veikėjos amžius sutampa) ir 1996 m. – kai jau pirmą knygą išleidusi Černiauskaitė savo jaunystės užrašus pavertė literatūros kūriniu. „Penkiolikmetė“ žavi patirties autentiškumu, kurį atpažįstame ne tik vaizduojamuose įvykiuose, bet pačiame stiliuje: būtent taip kalba ir rašo romantiškos paauglės, nepriklausomai nuo to, kokiais istoriniais laikais skleidžiasi jų jaunystė.